Izidė

Izidė (dar žinoma kaip Aset ar Eset) yra viena iš svarbiausių ir plačiausiai garbintų dievybių senovės Egipto mitologijoje. Ji yra meilės, motinystės, magijos ir gydymo deivė, globojanti šeimą ir atsidavimą. Izidės kultas peržengė Egipto ribas ir plito per visą senovės pasaulį, įskaitant Graikiją ir Romą, tapdamas tarptautine religine figūra.

Izidė yra Osirio sesuo ir žmona, taip pat Seto ir Neftidės sesuo. Ji yra Horo motina. Kartu su savo vyru Osiriu ir sūnumi Horu Izidė sudaro pagrindinę Egipto dievybių triadą. Šios dievybės yra glaudžiai susijusios su valdžia, mirtimi ir atgimimu, o jų mitai tapo esminiai Egipto religijai ir pomirtinio gyvenimo sampratai.

Pagal Egipto mitologiją, Izidė tapo viena iš galingiausių dievybių po to, kai išgelbėjo ir atkūrė savo vyrą Osirį. Pasak mitų, Osirį nužudė jo brolis Setas, norėdamas užgrobti valdžią Egipte. Setas supjaustė Osirio kūną ir išmėtė jo dalis po visą Egiptą. Izidė, vedama gilaus sielvarto ir meilės, ėmė ieškoti savo vyro kūno dalių ir sugebėjo jas surinkti bei prikviesti Osirį atgal į gyvenimą, nors jis tapo pomirtinio pasaulio valdovu.

Ši istorija parodo Izidę kaip atsidavusios žmonos ir motinos simbolį. Jos pastangos atkurti Osirį pabrėžė jos magiškas galias ir sugebėjimą atgaivinti gyvybę. Tai sustiprino jos, kaip gyvybės ir mirties tarpininkės, vaidmenį Egipto mitologijoje.

Izidė yra žinoma kaip viena galingiausių deivių, turinti nepaprastą magišką galią. Ji yra laikoma magijos ir burtų deive, galinčia gydyti ligas, apsaugoti žmones ir atnešti atgimimą. Dėl savo gebėjimo gydyti ir atgaivinti, Izidė yra garbinama kaip gydymo ir globėjos deivė.

Izidė taip pat kartais yra vaizduojama su išskleistais sparnais, pabrėžiant jos apsauginę prigimtį. Tokie atvaizdai dažnai buvo naudojami laidotuvių tekstuose ir kapavietėse, siekiant užtikrinti mirusiųjų apsaugą pomirtiniame pasaulyje. Izidė yra laikoma globėja tų, kurie keliauja į pomirtinį pasaulį, ir padėdavo sieloms pasiekti amžinąjį gyvenimą.

Odinas

Odinas – vienas svarbiausių skandinavų mitologijos dievų. Tačiau tikslią jo prigimtį ir vaidmenį nustatyti sudėtinga dėl prieštaringo paveikslo, kurį pateikia gausūs archeologiniai ir literatūriniai šaltiniai.

Nuo seniausių laikų Odinas buvo karo dievas, herojinėje literatūroje jis pasirodydavo kaip didvyrių globėjas; žuvę kariai prisijungdavo prie jo Valhaloje. Jam buvo pašvęsti vilkas ir varnas. Jo magiškas žirgas Sleipniras turėjo aštuonias kojas, runomis išraižytus dantis ir gebėjimą šuoliuoti oru bei jūra. Odinas buvo didysis magas tarp dievų ir buvo siejamas su runomis. Jis taip pat buvo poetų dievas. Iš pažiūros tai buvo aukštas, senas vyras su vešlia barzda ir tik viena akimi (kitą jis atidavė mainais į išmintį). Dažniausiai jis vaizduojamas dėvintis apsiaustą bei plačiabrylę skrybėlę ir nešinas ietimi.

Kartu su Frėja jis yra vienas iš dviejų didžiausių šamanizmo meistrų tarp dievų. Odiną, kaip ir šamanus visame pasaulyje, lydi daugybė dvasių pagalbininkių, iš kurių žinomiausi yra varnai Huginas ir Muninas, vilkai Geris ir Frekis bei valkirijos. Kita pagrindinė germanų šamanizmo forma glūdi magiškoje tradicijoje, žinomoje kaip „seidr“, kurios svarbiausi dieviškieji puoselėtojai yra Odinas ir Frėja.

Frėja

Šiaurės šalių mitologijoje Frėja (Freyja) laikoma viena sudėtingiausių ir labiausiai gerbiamų deivių,
įkūnijanti tiek meilę, tiek karą. Būdama Vanų giminės narė, ji valdo vaisingumą, aistrą ir klestėjimą, tačiau kartu yra siejama su mūšiais ir mirtimi. Frėja savo menėje Sesrūmnir (Sessrúmnir) priima pusę mūšyje žuvusių karių, o kita pusė keliauja į Odino Valhalą. Šis dvilypis vaidmuo atspindi skandinavų suvokimą, kad gyvenimas ir mirtis yra glaudžiai susipynę. Frėja taip pat yra „seidr“ – galingos magijos formos, susijusios su likimu ir transformacija, meistrė; sakoma, kad būtent ji šios magijos išmokė dievus. Jos brangiausias turtas, vėrinys Brisingamenas (Brísingamen), simbolizuoja grožį, galią ir geismą. Frėjos mitologija atskleidžia asmenybę, kuri peržengia paprastus apibrėžimus ir reprezentuoja tiek užuojautą, tiek jėgą, todėl ji yra viena labiausiai intriguojančių dievybių šiaurietiškame panteone.

Basteta

Basteta (arba Basta) – senovės egiptiečių džiaugsmo, pramogų, vaisingumo, namų židinio ir kačių deivė. Dažniausiai vaizduojama kaip moteris katės galva arba kaip katė, ji simbolizavo švelniąją saulės (Ra akies) pusę ir saugojo nuo ligų bei piktųjų jėgų. Jos kulto centras buvo Bubastis.

Basteta yra Ra dukra, Sechmetės sesuo, Ptaho žmona ir Mihoso motina. Nuo Antrosios dinastijos laikų Basteta buvo garbinama kaip dievybė, dažniausiai Žemutiniame Egipte. Bėgant metams jos pavidalas ir galios keitėsi.
Buvo tikima, kad kiekvieną dieną ji keliauja dangumi kartu su savo tėvu, saulės dievu Ra. Kol jo valtis traukdavo saulę per dangų, ji jį stebėdavo ir saugodavo. Naktį ji pasiversdavo kate, kad apsaugotų Ra nuo jo didžiausio priešo – gyvatės Apepo.
Dėl savo apsauginių pareigų ji buvo praminta Rytų ponia, Tekančios saulės deive bei Šventąja ir visa matančia akimi. Ji taip pat žinoma kaip Mėnulio deivė ir buvo laikoma mėnulio akimi bei Ra akimi. Basteta garbinama iki šiol, o kai kurie tiki, kad jos globa vis dar saugo ir šiuolaikines kates.

Grybų pinigų pritraukimo kerai

Ko jums reikės Keptuvės kepimui

Ingredientai

• 3 valgomieji šaukštai alyvuogių aliejaus
  

• 450 g rudųjų pievagrybių (dar žinomų kaip cremini arba baby bella)

• ¼ stiklinės šviežio rozmarino

• ¼ stiklinės šviežio baziliko

• Druskos ir pipirų pagal skonį

• Pusė citrinos

Burtų instrukcija

1. Pradėkite burtą virtuvėje surinkdami visus ingredientus.

2. Prieš įjungdami ugnį, įsitikinkite, kad visi ingredientai yra kruopščiai nuplauti ir nuvalyti.

3. Turėdami visus ingredientus priešais save, pradėkite „įsižeminimą“ atlikdami savo kūno skenavimą. Pradėkite nuo galvos viršaus ir įsivaizduokite baltą šviesą, švytinčią iš jūsų viršugalvio (karūnos) ir colį po colio apgaubiančią jūsų kūną bei saugančią jus darbo metu. Leiskite šiai šviesai pasklisti virš ingredientų ir vietos, kurioje dirbate.

4. Įpilkite alyvuogių aliejų į keptuvę, prašydami jo pusiausvyros, ir nustatykite vidutinę kaitrą.

5. Sudėkite grybus, išsakydami savo ketinimą pritraukti konkretų pinigų kiekį – galite įvardinti sumą, paprašyti algos pakėlimo ir pan.

6. Maišykite pagal laikrodžio rodyklę dvi minutes.

7. Sudėkite žoleles, prašydami sėkmės ir palaiminimo.

8. Įberkite druskos, prašydami apsaugos ir tyrumo.

9. Įberkite pipirų, prašydami drąsos ir motyvacijos.

10. Maišykite pagal laikrodžio rodyklę dar keturias ar penkias minutes, toliau kviesdami gausą.

11. Kai didžioji dalis skysčio iš grybų išgaruos, sumažinkite ugnį ir išspauskite citrinos sultis virš patiekalo, prašydami, kad gauta sėkmė neatneštų jokios žalos.

12. Padėkokite veikiančioms energijoms ir paleiskite baltą šviesą, kurią sukaupėte burto pradžioje, į visatą.

13. Įsidėkite patiekalą (arba garnyrą) į lėkštę ir valgydami įsivaizduokite žalią šviesą, plūstančią iš jūsų širdies. Jūsų burtas baigtas.

Beltainas

BELTAINAS (balandžio 30 – gegužės 1 d.)

Pavadinimas „Beltane“ (tariama Bel-tein arba Bel-ten-a) kilęs iš senosios airių kalbos žodžio Beltene, dažnai verčiamo kaip „ryški ugnis“. Istoriškai keltų tautos Beltainą švęsdavo kurdami laužus, laimindami gyvulius, atlikdami apsauginius ritualus ir rengdami sezonines šventes, kuriomis sveikindavo vaisingumą, augimą ir gausą.

Kaip ir kiti gėlų sezoniniai ugnies festivaliai – Imbolkas, Samhainas ir Lughnasadh – Beltainas buvo svarbus lūžio taškas žemės ūkio kalendoriuje. Šiais laikais vikanai (Wiccans) ir neopagonys įtraukė Beltainą į Metų ratą, kuriame jis užima vietą tarp pavasario lygiadienio (Ostaros) ir vasaros saulėgrįžos (Litos).

Šiuolaikinės pagoniškos šventės linkusios pabrėžti vaisingumo, šventos sąjungos ir pavasario energijos temas. Nors šventa Dievo ir Deivės sąjunga bei šokiai aplink gegužės stulpą (maypole) nebuvo originalių keltų apeigų dalis, jie yra įprasti šiuolaikinėse tradicijose, kuriose istorinis įkvėpimas derinamas su modernia dvasine praktika.

Nors istorinis Beltainas daugiausia dėmesio skyrė apsaugai, gyvulių vaisingumui ir sezoniniam perėjimui, šiuolaikinės pagoniškos tradicijos, ypač Vikos (Wicca) tikėjimas, dažnai pabrėžia jo simboliką kaip šventos sąjungos ir gyvybinės jėgos šventę.

Vikų tradicijose Beltainas yra šventos sąjungos šventė. Tai metas, kai susilieja dieviškoji vyriškoji ir moteriškoji energijos, suteikiančios žemei gyvybę ir gyvybingumą. Vikoje ši sąjunga dažnai simbolizuojama per Deivę ir Dievą, kurių meilė ir ryšys įžiebia sezono vaisingumą.

Daugelyje vikų tradicijų Deivė per Beltainą pasirodo kaip Mergelė: džiaugsminga, laukinė, žydinti galimybėmis. Kartais ji vaizduojama kaip Gegužės karalienė, vainikuota gėlėmis ir siejama su augimu, juslingumu bei gamtos suvešėjimu.

Namų apsaugai

Šis užkalbėjimas sujungia spalvų simboliką, augalų energiją, aromaterapiją ir runų magiją jūsų namų saugumui užtikrinti. Geriausia šį ritualą atlikti šeštadienį – dieną, kurią valdo Saturnas, stiprybės ir ištvermės planeta. Šio užkalbėjimo metu į žvakę įrėšite Algiz runą. Ralphas Blumas knygoje „Runų knyga“ (The Book of Runes) šį simbolį prilygina briedžio ragams, kuriuos jis naudoja apsaugai.

Reikalingos medžiagos:

• 1 juoda bet kokio dydžio žvakė (jei įmanoma, naudokite pačių pasigamintą žvakę)

• 1 tušinukas

• Bazilikų arba pušų eterinis aliejus (bazinį aliejų naudoti nebūtina)

• Žvakidė arba indas žvakei

• Degtukai arba žiebtuvėlis

Eiga:

1. Ant žvakės tušinuku įrėžkite skandinavų runą Algiz (jei norite, galite naudoti vinį, dildę, peilį ar kitą aštrų daiktą).

2. Dirbdami įsivaizduokite savo namus, apsuptus tyros baltos šviesos.

3. Patepkite žvakę eteriniu aliejumi ir leiskite aromatui sužadinti stiprybės, paramos bei saugumo jausmą.

4. Įstatykite žvakę į žvakidę ar indą. Padėkite ją ant savo virtuvės altoriaus, stalo ar kitos vietos, kur ji galėtų saugiai degti.

5. Uždekite žvakę ir leiskite jai degti, kol gaminate maistą ar valgote.