Egipto ragana

Egiptietiško raganavimo praktikuotojai garbina senovės Egipto dievus ir deives, įskaitant Trigubąją deivę (priešpilnio, pilnaties ir delčios mėnulio) bei raguotąjį saulės, mirties ir gyvūnijos dievą.

Kadangi mėnulis užima svarbią vietą egiptietiškame raganavime, tiek vyrai, tiek moterys miestų butuose, priemiesčių kiemuose ar kaimo miško laukymėse susitinka per pilnatis bei švenčių progomis, kad pakeltų savo energijos lygį ir susiderintų su gamtos jėgomis.

Egiptietiško raganavimo bendruomenės vadinamos šventyklomis ir kovenais, kuriuose ieškantieji yra inicijuojami į raganavimo mokymus. Pasikartojantys besikeičiančių metų laikų ciklai egiptietiškame raganavime turi didelę reikšmę. Ritualai ir festivaliai buvo sukurti švęsti šiems sezoniniams ciklams, ypač sėjos ir derliaus nuėmimo laikotarpiais.

Todėl egiptietiškas raganavimas turi „Metų rato“ įvaizdį su aštuoniais stipinais, kurie simbolizuoja keturias žemdirbystės ir gyvulininkystės šventes bei keturias saulės šventes, skirtas sezoninėms saulėgrįžoms ir lygiadieniams paminėti. Kaip ir senovės pagonys bei raganos, Egipto raganos laiko, kad diena prasideda saulėlydžio metu ir baigiasi kitos dienos saulėlydžiu.

Egipto raganos atlieka magiją susibūrimuose, vadinamuose Mėnulio šventėmis arba Esbatais (Esbats), kurie sutampa su mėnulio fazėmis. Raganos praktikuoja gydomąją magiją, apsaugą, atsakomąją magiją (atpildą) ir energijos nukreipimą, siekdamos dvasinio tobulėjimo. Magijai atlikti jos kuria ratus. Pagrindinis įrankis, kurį jos naudoja magiškam darbui, yra ritualinis peilis, vadinamas Šventuoju ašmeniu arba Atamu (Athame). Šventieji ašmenys įkraunami savininko energija ir naudojami erdvei apibrėžti, pavyzdžiui, brėžiant šventą ratą, kuriame veikia savininko valia ir energija. Dubuo vandens naudojamas simbolizuoti vandens stichiją ir jos savybes: apvalymą, regeneraciją bei emocijas.

Kiti svarbūs įrankiai nurodo žemės, oro, ugnies ir vandens stichijas. Pentaklis (pentagrama, pavaizduota ant disko, panašaus į mažą lėkštutę) dažnai naudojamas simbolizuoti žemę ir jos savybes: stabilumą, materialinę gerovę bei praktinius reikalus. Alternatyvi priemonė žemės stichijai simbolizuoti gali būti nedidelė lėkštelė su druska arba žeme.

Faraonų laikų Egipte pagrindiniai magijos praktikuotojai buvo kunigai – jie buvo laikomi slapto žinojimo, kurį dievai suteikė žmonijai, kad ši galėtų „atremti likimo smūgius“, saugotojais. Labiausiai gerbiami magijos žinovai buvo kunigai lektoriai, gebėję skaityti senovines magijos knygas, saugomas šventyklų ir rūmų bibliotekose. Liaudies pasakojimuose šiems vyrams buvo priskiriamos galios atgaivinti vaškinius gyvūnus arba praskirti ežero vandenis.