Keltų ragana

Keltų raganavimo pagrindas yra stiprus dvasingumo pojūtis ir meilė žemei. Šios meilės centre yra deivės ir dievai, vaidinantys itin svarbų vaidmenį keltų tikėjime. Keltų religija pripažįsta dvi pagrindines dievybes: Žemės Motiną Deivę ir Raguotąjį Dievą. Tačiau keltų vikanai (Wiccans) taip pat garbina daug kitų mažesnių dievybių, kurių kiekviena reprezentuoja tam tikras keltams svarbias savybes. Keltų tikėjimo išpažinėjai švenčia tuos pačius šabus, atlieka ritualus bei magiją ir stipriai tiki savo dvasingumu, kaip ir bet kuris kitas šio amato (The Craft) narys. Pagrindinis skirtumas tarp keltų raganavimo ir kitų Amato formų yra tas, kad keltams magija yra visur. Magija yra įpinta į jų papuošalus, tatuiruotes, visus meno kūrinius bei kasdienius daiktus, tokius kaip drabužiai ar stalo įrankiai.

Druidai yra keltų tautos religiniai lyderiai – išmintingi ir magiškų galių turintys kunigai bei kunigės, kurių ypatingas išminties ir magijos derinys tapo galingu pavyzdžiu visiems keltams. Druidų dvasininkija iš pradžių buvo sudaryta tik iš moterų, o vyrai iniciacijas pradėjo gauti tik po daugelio metų.

Dvasingumas keltams yra pirmaeilis dalykas, o jų atsidavimas žemei, savo deivėms bei dievams ir pastangos, kurias jie įdeda į garbinimą, yra jų itin dvasingos prigimties įrodymas. Nors garbinamų dievybių vardai ir šabų pavadinimai gali skirtis nuo kitų pagoniškų praktikų, nepaisant regioninių dialektų, pasitaikančių keltų ritualuose, esama stiprių panašumų tarp keltų raganavimo ir kitur pasaulyje praktikuojamos Vikos (Wicca).

Keltams magija buvo įprasta kasdienybės dalis, visiškai priimtina ir niekada nekvestionuojama. Norint praktikuoti keltų magiją, reikia pamiršti abejones, pakeisti įprastas nuostatas ir įsileisti magiją į savo gyvenimą. Magija tampa tokia pat natūrali kaip kvėpavimas, miegas ar šypsena – visiškai normali gyvenimo dalis. Kuo labiau žmogus susipažįsta su magija, tuo natūraliau ją priima, kol galiausiai dėl jos buvimo savo gyvenime nekyla nė menkiausios dvejonės.