Šluota

Šluotos, dar žinomos kaip raganų šluotos (angl. besoms), yra tradiciniai įrankiai, naudojami šlavimui ir apvalymui. Jos turi ilgą istoriją ir yra siejamos su įvairiais ritualais bei praktikomis, ypač raganavimo ir magijos srityse.

Angliškas žodis besom kilęs iš senosios anglų kalbos žodžio besma, reiškiančio šluotą. Tradiciškai šios šluotos buvo gaminamos iš beržo šakelių, kurios būdavo surišamos gluosnio ar lazdyno šakomis, suformuojant rankeną. Šios natūralios medžiagos buvo pasirenkamos dėl jų patvarumo ir gebėjimo nušluoti purvą bei šiukšles.

Šluotos šimtmečius buvo naudojamos kaip erdvių valymo ir gryninimo įrankiai. Senovėje jomis būdavo iššluojama neigiama energija ir saugomi namai nuo piktųjų dvasių. Jos taip pat būdavo naudojamos ritualuose, siekiant apvalyti ir pašventinti sakralias erdves.

Daugelyje kultūrų tikėta, kad šluotos pasižymi magiškomis savybėmis, todėl jos buvo naudojamos būrimams bei bendravimui su dvasiomis. Jos taip pat dažnai naudotos vestuvių ceremonijose: nuotaka ir jaunikis peršokdavo per šluotą – tai simbolizavo jų įsipareigojimą vienas kitam ir naujiems namams.

Šluotų sasaja su raganavimu ir magija gali būti atsekama iki ankstyvųjų naujųjų laikų, kai raganų persekiojimas pasiekė savo įkarštį. Šiuo laikotarpiu šluotos dažnai būdavo vaizduojamos kaip įrankis, kuriuo raganos skrenda per orą į savo susibūrimus, vadinamus „sabatais“. Toks šluotų vaizdavimas populiariojoje kultūroje išliko iki šių dienų ir prisidėjo prie ilgalaikio šio įrankio siejimo su raganomis bei magija.

Šiais laikais šluotos vis dar naudojamos pagal savo tradicinę paskirtį, tačiau jos taip pat tapo dekoratyviniais elementais ir Vikos (Wicca) bei kitų šiuolaikinių pagoniškų tradicijų, įskaitant Metų ratą, simboliais. Daugelis šių tradicijų puoselėtojų laiko šluotą galingu apvalymo ir gryninimo įrankiu, kurį naudoja ritualuose bei ceremonijose, siekdami užmegzti ryšį su gamta ir dvasiniu pasauliu.