Tinklaraščio archyvas

2026 m. vasario 6 d., penktadienis

Švytuoklė

Švytuoklės dažnai naudojamos kaip dvasinio gydymo ir vidinio augimo įrankiai. Švytuoklė apibūdinama kaip objektas, pritvirtintas prie virvelės ar metalinės grandinėlės galo; laikoma nejudamoje pozicijoje, ji siūbuoja pirmyn ir atgal arba sukasi ratu.

Švytuoklės gaminamos iš pačių įvairiausių medžiagų, įskaitant kristalus, medį, stiklą ir metalus. Gydovų bendruomenėje vyrauja nuomonė, kad siekiant didžiausio aiškumo, geriausia rinktis medinę švytuoklę ant siūlo. Taip yra todėl, kad kristalai, brangakmeniai ir metalai linkę sugerti energijas, kurios gali užmaskuoti ar paveikti gaunamą informaciją.

Jos naudojamos kaip savirefleksijos forma – užduodant klausimus siekiama gauti gaires, didinti sąmoningumą ir supratimą. Švytuoklėmis taip pat galima subalansuoti čakras, nes jos linkusios reaguoti į subtilias vibracijas, padedančias apvalyti kūną bei suderinti protą, kūną ir dvasią. Todėl švytuoklės gali padėti malšinti emocinį ar fizinį skausmą. Dėl šios priežasties naudojant kristalinę švytuoklę svarbu pasirinkti kristalo valymo ar apvalymo būdą prieš pradedant būrimo sesiją, nesvarbu, ar ji skirta gydymui, ar atsakymų paieškai.

1.        Švytuoklės pasirinkimas: Svarbu leisti švytuoklei pasirinkti jus, o ne atvirkščiai. Geriausia švytuoklę rinktis gyvai – taip lengviausia suprasti, kuri iš jų patraukia jūsų akį. Palietus ją, pajustas temperatūros pokytis ar subtili vibracija gali reikšti, kad tai „toji vienintelė“. Jei jos išvaizda ir pojūtis ją laikant atrodo tinkami, vadinasi, pasirinkote teisingai.

2.        Švytuoklės valymas: Valyti švytuoklę galima laikant ją po bėgančiu šaltu vandeniu, mirkant jūros druskoje arba tiesiog mintyse suformuluojant ketinimą išlaisvinti ją nuo sukauptų energijų. Nuvalę švytuoklę, kurį laiką panešiokite ją su savimi, kad pajustumėte ryšį.

3.        Siūbavimo krypčių supratimas: Švytuoklės gali judėti tiesia vertikalia linija, tiesia horizontalia linija arba suktis ratu. Judėjimas gali vykti iš šono į šoną, pirmyn ir atgal, pagal laikrodžio rodyklę, prieš ją, elipsiniu judesiu ar net šokinėjant aukštyn-žemyn (pastarasis judesys dažnai reiškia stiprų patvirtinimą).

4.        Krypčių ir jų reikšmių nustatymas: Priskirkite kiekvienai krypčiai „atsakymą“ – pirmiausia paprašykite švytuoklės parodyti, kaip atrodo tam tikri atsakymai. Pavyzdžiui, pradėkite paklausdami: „Kaip atrodo NE?“, o po to – „Kaip atrodo TAIP?“. Šie klausimai padės apibrėžti kryptis prieš pereinant prie sudėtingesnių temų.

Klausimų paruošimas: Klausimas turėtų būti toks, į kurį galima atsakyti teigiamai, neigiamai arba neutraliai.

Geras pavyzdys: „Ar man bus pasiūlytas darbas, dėl kurio šįryt dalyvavau pokalbyje?“

Netinkamas pavyzdys: „Ar mano besilaukianti pusseserė pagimdys berniuką, ar mergaitę?“

Ketinimo nustatymas: Prieš pradedant klausimų sesiją, būtina išsakyti prašymą ar teiginį. Tai gali būti paprasta frazė, pavyzdžiui: „Mano ketinimas yra gauti teisingus atsakymus, kurie pasitarnaus visų labui“.

Klausimai sesijos metu: Būkite pasiruošę užduoti kelis klausimus, kad gautumėte pakankamai informacijos išsamiam atsakymui susidaryti. Tarp klausimų būtinai visiškai sustabdykite švytuoklės judėjimą, kad išvalytumėte ankstesnio klausimo energiją.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą